𝐃𝐈 𝐲𝐫𝐚 𝐩𝐫𝐚𝐞𝐢𝐭𝐢𝐬.

Trumpa minčių paklotė

Pastaraisiais metais stipriai besikeičiančios tendencijos kūrybinėse srityse ar jų marketinge reikalauja prisėsti ir apgalvoti ką tu darai, dėl ko darai, kurioje pusėje stovi ir kokių įsitikinimų laikaisi, o ir bandyti suprasti, kodėl erdvės, kuriose atrasdavai daug naujo ir netikėto patapo Neapolio skersgatvių šiukšlynais.

Toks atsainus amžius atėjo dar prieš dirbtinį intelektą. Kuo toliau, tuo labiau žmonės, ypač daug laiko praleidžiantys socialiniuose tinkluose (kas nėra blogai, nes čia galima atrasti fantastinį kiekį naujų krypčių dalykuose kuriais domiesi ir kas pamažu patapo tam tikru standartu į skaitmeną persikėlusiai aptarimų, diskusijų bei dalinimosi erdvei), vis labiau vertino laiką, tačiau tik neaišku dėl ko. Greito audiovizualinio turinio kultas peržengė visas ribas - nuo meniško ir įdomesnio turinio sklindančio organiškai perėjome prie greito, trumpo ir apskaičiuoto. Nes nu juk niekas neturi laiko ilgam kontentui, visi labai dirba ir užsiėmę. Tas greitas kontentas pradėjo paprastėti, nes nu kam mąstyti tas penkioliką sekundžių, niekas neturi tam laiko, visvien čia greitas kontentas. O tai kam tada jie to laiko turi? Ko paklausi, niekas nespėjo nieko padaryti - nei knygos paskaityti, nei gero filmo pažiūrėti, o laiko kaip ir turėjo susitaupyti. Na, matyt, dėl to, kad keturias valandas lovoje shorts’us ir žiūrėjo?

Kai jau atrodė, kad niekur “neužkopsime” aukščiau, atėjo dirbtinis intelektas. Ir kam tą šlamštą patiems daryti, jei dabar galima viską automatizuoti. Dar geriau, DI viską pervirškins ir paruoš bet kokį turinį identitetą pamiršti norintiems vartotojams. Štai ir Neapolio skersgatviai pradeda virsti Mumbajaus gyvenamaisiais kvartalais.

Problema, matyt ne DI - jis tik atspindi ir daugina mūsų problemą. Problema yra tai, kad žmonės priprato prie pervirškintos informacijos srauto. O turinio kūrėjų užsakovai ar prodiuseriai prašo dalykų, kurie, na, jau patikrinti, o dar geriau kurie lengvai pasidaro, o gal išvis nereikia investuoti žmogiškiesiems resursams. Prieš konfrontaciją su vartotojais, marketingistai jau nori statistikos. Tai nepadeda - tas algoritminis ir trafaretinis mąstymas jau paliko skyles mūsų susistemintam požiūryje, per kurias DI dabar kaip koks kaspinuotis lengvai landžioja ir lėtai graužiasi link smegenų.

Kodėl svarbu kurti iš savęs, reaguoti savomis išraiškomis, o ne klišėmis ar standartais? Tai vienintelis dalykas kas vienija bet kokią kūrybą - kūrinys yra vertingas, jei jisai tampa pareiškimu. Kiekvieno kūrėjo idėja turi būti paremta jo ar jo kūrybinės komandos specifiniu požiūrio kampu į dirgiklį ir jo vertimą į vieno ar kito tipo meno discipliną (nuotrauka, paveikslas, filmas, vaizdo klipas, daina ir tt.). Kiekviena gera interpretacija, kuri priverčia pamatyti temą iš įdomių rakursų žadina bet kurio žiūrovo ar klausytojo norą ją nagrinėti, gilintis ir ji yra nesugeneruojama. Nes ta, kurią sugeneravo, jau tokia egzistuoja, tai yra praeitis. Istorija patvirtina - visi atsiradę kieno nors klonai atitolę nuo savo šaltinio eksponentiškai patampa niekalais, o nauju vektoriumi pakreipta žmogiška reakcija yra tikrasis mūsų kūrybinis turtas.

Pagalvokite. Jei tas DI toks geras idėjų generatorius ir atlikėjas, tai kodėl dauguma, bent jau mano aplinkos žmonių, net negalvotumėte apie koncertus su fonogramomis. Juk paspaudi mygtuką ir groja, gal dar tiksliau, kaip įrašyta, visad vienodai ir sklandžiai. Kokio velnio einate klausytis to virtuozo pianisto, kur kaip pasiutęs bando išsiversti viduriais maigydamas nuprakaituotą klaviatūrą, kai tą pianiną galima užprogramuoti ir pagros jums tą džiazą ar Šopeną tiksliai ir nepriekaištingai, o dar gal ir DI pagalba kaip nors remiksuos.

Atsakysiu - nes kiekvienam jūsų, norit ar nenorit, gyvam organizmui su prigimtiniu noru socializuotis ar reikštis gentyse, jose sąveikauti, yra įdomu, kaip tas gyvas atlikėjas sureaguos. Reakcija. Ką jis ištransliuos tą vakarą - tai jūsų tarpusavio ryšio ir emocijų rezultatas, ir jis niekada nebus vienodas ar pakartotas. Istorija rodo, tai yra momentai, kurie kartais taip įkaista, kad net pakeičia, kreipia ar formuoja pasaulėžiūras, sukuria ar įtvirtina naujas kryptis. Tai įvyksta kartą ir neapskaičiuotai. To kompiuteris neautomatizuos, o jei ir ištobulėjus sukurs naujų nematytų dalykų, tai neturės mums, kaip žmonėms svarbaus pamatinio vertybinio pagrindo - rezultatas bet kokiu atveju bus sukurtas prisitaikyti ir pritikti - iš šaknų tai jau yra kūrybinė ir idėjinė prostitucija. Nes apie atsaką kūrėjas turi galvoti paskutinėje vietoje. Svarbiausia - motyvas.

Naudoti DI priemones nėra blogai, tai puiki priemonė, kuri gali stipriai pagerinti kasdienę gyvenimo kokybę. Kas žino, gal ateity padarys nuostabių mokslo pasiekimų, o tikriausia ir padarys. Bet visas bereikšmis šlamštas, ar jis bus kuriamas ir vartojamas, ar ne, ir kam skirsite daugiau laiko - nueiti į gero skulptoriaus parodą ir pasisemti naujų idėjų, ar žiūrėsite kokį kičinio artstyle’o DI video, kur kokia skulptūra atgija, pasijuokia ir išskrenda į kosmosą - čia jau jūsų paties reikalas.

Tiesiog pagalvokite kas jums yra vertingiau. Ir įvertinkite, ar jūsų kultūrinis tobulėjimas yra jūsų kaip laisvo žmogaus pasirinkimas ar tėra tik kažkieno algoritmu ar statistiniais apskaičiavimais išprovokuota reakcija.

Įvertinkite ką ir kokiais tikslais vartojate.